apie mano ir medicinos santykį

Aš vis galvoju, kodėl man taip baisiai nepatinka "tradiciniai" medikai ir "tradicinė" medicina?
Tris pastarąsias dienas teko pabendraut su abiem... Pirmą dieną lyg ir gerai, antrą dieną- nelabai, trečią dieną nutariau daugiau ten nebeit. Pikta.
Pirmiausia, pikta dėl to, kad niekam neįdomu ko tu čia atėjai. Nesvarbu, kuom skundiesi Nesvarbu, kas, kada ir kaip negaluoja.
Antra, pikta dėl to, kad iš kart liepia apžiūrėtam būt, atlikt tyrimus, į kuriuos apsisukę numoja ranka ir nutaria, kad tie tyrimai netikslūs.
Tračia. Tada kas bebūtų paskiria kokių nors vaistų, nes jų paskirt tiesiog reikia.
Ketvirta
Penkta...
Absurdas.
Labai patiko viena mintis, kurią beje pasakė medikė (matyt, ji ne visai "tradicinė"): medikus mokina gydyti, bet jų niekas nemokina slaugyti. (Slaugyti- reiktų suprasti plačiąja, "netradicine" prasme). Nes dažną ligą galima pagydyti nuoširdžia, rūpestinga slauga. Aš tikiu, kad vaikiukus gydo ne medus ir čiobrelių arbata. Juos gydo žinojimas, kad mama šiltai apklojusi ir pabučiavusi kakton eina tau atnešti kvepiančios arbatos su medum. Vos girdimas arbatinuko gurgenimas. Atsklindantis burtažodžių šnabždėjimas plikant žoles. Net dūšią sušildantis, tėčio kuriamos ugnelės spragsėjimas. Ir dar daug meile apipintų paprastų stebūklų.

...tad ir man, matyt, teks ieškot kažko tiesiog TIK slaugančio :)

...pagaliau...

pagaliau sukūriau savo tiklaraštį :) Tiksliau- pagaliau sugalvojau, kaip jį pavadinti. Mat tokio noro būta jau seniai, tik idėjų pavadinimui trūko. O vat viena naktį dingtelėjo galvon, kad mes jau senokai blaškomės tarp miesto ir kaimo: studentaudami, draugaudami, prieš vestuves ir po vestuvių, augindami vaikus ir kurdami planus... apie kaimą... mmmmmm labai svajingai skamba. Oi kokių idėjų, norų, svajų ten sudėta...kada nors papasakosiu.
O šiaip labai džiaugiuosi pradėdama rašyti mūsų šeimos tinklaraštį! Turiu tikėjimo, kad ne aš viena čion savo mintis guldysiu. Turiu vilties, kad ir Ramūnas retsykiais parašinės. O gal net Mergytė Boružytė ir Berniukas Vabaliukas kada pirštukais pastrikalios ant klaviatūros :)

Tai vat tokia trumpa pažintis.

P.S sunkiausia rašyti taisyklingai lietuviškai (teks prisiminti)