Boružytė mėgsta valgyt

 

Man sunku suprasti tevus, kurie skundziasi vaiko nevalgymu...

Musu mergyte 4 m valgytu viska ka duotum... na gal dabar jau truputi atsirenka, kad jai kose neskani jei zino kad yra kokiu nors kepiniu ar pan. bet pirma buvo- viskas is eiles. Sveciuose budavo labai sunku. bet dabar jau mes susitariam, kad valgom tik vaisius ir tai ka patys atsinesam. Viskas. Grieztai. tai jau atsipusti galiu sveciuos, nes jau iprato prie to kad neleidziu ir maziau kaulija.

man irgi kyla visokiu minciu del sito valgymo kiekio. bet pries kokia savaite, ji man pasake, toki sakini "mama, noreciau ko nors pavalgyti, nes man kazkaip liudna". Supratau, kad cia grieciausiai ne alkio, o psichologine problema. Valgo is nuobodulio, liudesio, del kazkokiu kitu psich problemu, gal ne del to kad mazyte nagavo, visko kas ant stalo.....zodziu nezinau. matyt teks rimtai i tai paziureti.

Nors prisiminus savo vaikyste, as buvau normaliai valgantis vaikas. O vyras vis pasakoja (jie 5 vaikai augo), kaip verkdavo del per mazo mesos gabalo, kaip nepasidalindavo su kitais del kasnio.

Mazasis sunus beveik 3m neturi tokiu problemu. Jam maistas neturi dideles reiksmes. Valgo normaliai. bet zinoma seses itaka jauciasi. jis mokosi is jos. bet vistiek akivaizdu kad jis neturi problemu del to. Jam yra svarbesniu reikalu.

 

Kantrybes ir sumanumo:)

 

MANO DIENOS MENIU arba žaliavalgiška diena

Galvoju, pasidalinsiu ka as valgau:) pvz šiandien

pusryciams mieziu dribsniai- is vakaro uzpili vandeniu juos, ryte (vandens nenupilu) tik isidedi kokiu paskaninimu riesutu pamirkytu irgi is vakaro, saulegrazu, razinu datuliu, mes turim pasidziovine vysniu, zemuogiu, raugerksio uogu ir biski medaus as isidedu arba is vis tik  su medum. kaip kada norisi. bet zodziu tokie greiti pusryciai.
pietums buvo kokteilis is : 1- maximos bananu:) obuoliu, ir zoliu kurias dar vis randu lauke (zemuogiu lapus skinu, garsvu kiaulpieniu, mongoldu, notreliu, dilgeliu, tu minetu tymo kopustu, salotu......) vanduo
                                              2- obuoliai, juodieji serbentai (tiesiai is saldiklio) (jie kaip ir bananai duoda toki klijuka tam kokteiliui suristi ir malonu prieskoni su rugstele) ir zoles, vanduo
(kadangi tokiom ipatingom dovanom( kokteiline) neseniai dar tesidziaugiam, tad tik tiek kokteiliu sriti mano atradimu- tiek mazai, nes kiti buvo nevyke, teko paciai ir srebt, seimyna mane isjuoke:))

vakar vakarui dariau tokia sriuba - cukinija, krapai, druska, cesnakas, aliejus, kmynai. kokteilinen viska. gaivu. tevelis uzsiprase vasarai tokios:) as ja valgiau su tokiais cipsais. juos dariau taip. ant tymo turgaus kopustu ( paskui dar is kaimyno ir ant brokoliu bei kalafioru lapu, ne ziedu o lapu) uztepiau uztepa ir isdziovinau. uztepas toks anakardziai ir zemes riesutai pamirkyti truputi, cesnakas, svogunas, paprika, svarainis visas, vanduo, provanso zoleliu biski  (receptas is cia http://www.geragyventi.lt/2012/09/lapinio-kopusto-kale-cipsai/).

tokia pvz mano diena vakar buvo. zinoma tarpuose buvo ir duonos su semenu liejum (mes su vaikais sita "patiekala " baisiai megstam), buvo obuoliu svieziu ir dziovintu, buvo biskis sokolado ir biskis kaimynes uogiens (jinai jas tokias skanias verda ir mums atnesa, neimanoma atsispirti:))

P.S. čia ištrauka iš laiško draugei, tad kalba ir stilius savotiški :)

Santuokos krizė

Maniau, kad tik aš, na ir gal dar keletas mamų iš mūsų rato, turėjusios ar turi sunkumų santykiuose su vyru (draugu, partneriu, sutuoktiniu...). Turiu pasakyti, jog kaip tikra lietuvė apsidžiugiau, kad ir mano "kaimynių" šeimyniniuose santykiuose esti "degančių namų".
 (Visai ne į temą- šiuo momentu manieji mažyliai uzlipę ant kompiuterio stalo: vienas savo plonu pirštuku mano ausy ieško medaus ir komentuoja: "Jaučiu yra medaus!", o kitas plaukų kasą nutvėręs bando ją pritempti ir įkišti tarp knygos lapų, kai pasirodo, kad kasa per trumpa, nusprendžia ją išpinti naudodamasis visa savo jėga. Va taip vat...)
Nuo to pasidaro lengviau ant širdies- mūsų šeima normali.
Mes patyrėme krizę prieš metus. Išlipome iš šito purvo, sakyčiau, gan lengvai. Nors turėjo praeiti laiko, kol vėl "apsipratome" viens prie kito.
Savaime suprantama (čia mūsų šeimoj, tai yra savaime suprantama :), tą krizę iniciavavau aš... bet turbūt mano pastangom jinai buvo ir prigesinta. Žinoma, čia labai didelis indėlis yra ir mano ramaus, santūraus, tylaus vyro.
Bandau atspėti, jog daugumą ginčų, krizių inicijuoja, deja, bet moterys, kurias netenkina esama situacija- tai joms vyrai per mažai dėmesingi, tai nepadeda buity, tai per daug dirba, tai per mažai uždirba.
Mums padėjo porų kursai, knygos. Padėjo tai, kad abu norėjome būti drauge.
Man didžiausia palaima buvo tada, kai aš susivokiau ir nusprendžiau, jog šitas vyras yra man vienintelis ir su juo nugyvensiu visą gyvenima. Kai nusprendžiau jį mylėti, kad ir kas benutiktų. Absurdiškai skamba, kad tai supratau ne prieš sutikdama už jo tekėti, ar stovėdama šalia jo prie altoriauas, bet po keturių santuokos metų, kai iškilo santuokos griūties grėsmė. Kadangi (pagaliau) taip nusprendžiau, tai liko tik sugalvoti, kaip tai padaryti: teko rinktis, arba bus apiem gera, arba bus bloga. Kaip racionali ir protinga būtybė :) panorau laimingos santuokos ir šeimos. O norai pildosi :)))

Gyvas maistas- mano atradimas!

Jau apie pusmetį labai domiuosi gyvu-žaliu maistu.
Šiandien atradau tinklapį- man jis labai patinka:
http://nouveauraw.com/raw-recipes/

Iš Vėjų slėnio grįžus

Trečias Vėjų slenis, trečias mūsų šeimynos pūtimas pas juos.
Kaip visad ten nuvažiuojant būna labai gera, o grįžtanant mažumėle liūdnoka. Taip, dėl to, kad pasibaigė.
Šiemet daugiau bendrystės, mažiau paskaitų, užsiėmimų.
Visiems pasakoju, kaip man buvo gera pirty. Pernai, kai buvom Vėjų slėny viena moteris dalinosi, jog reikia tiesiog pasvajoti, panorėti ir  tik hoplia norai pildosi :)
Aš labai panorėjau, kad mane kas žmoniškai (arba nežmoniškai, o dieviškai) papirtintų. Ir va hoplia! Dar Jovita užkvietė į savo mergičkų pirtį. Beproto laukiu šitos šventės:)
...buvo pažindinimosi su žolėmis, buvo joga, buvo namų statyba, buvo psichologinių temų, buvo ežeras, prūdas, filmai, veganinis maistas, supynės, vaikiukų kampelis su Valdorfu, vaikų auginimo pasakos, pynimas, žaliavalgystės idėjos, futbolas, palapinės, pašnekesiai...

Grįžom namo ramūs ramutėliai.

tiesiog apie moliūgus t.y. apie labai didelius moliūgus :)

Manoji šeimyna jau penkta diena valgo vieną moliūgą :) Buvo jis didelis, bet sandėliuke liko dar vienas. Ir dar daaaaug didesnis. Neįsivaizduoju kaip reiks ryžtis jį sudorot. Visų pirma teks vyro prašyt, kad jį pargabentų virtuvėn, nes aš pati jo nepanešu... (ir dar sako mūsų sklypelio žemė nederlinga :) )
Taigi apie tai, jog dorojam moliūgą ir taip bandom papildyt vitamino D stygių pavasarį :) Pirmą dieną buvo smagu, nes buvo tik pusrytinė moliūgo košė. Antrą dieną liūdniau- pusrytinė moliūgienė ir, kad maža nepasirodytų, pietums moliūgų sriuba. Trečią dieną, pas mus svečiavosi mano brolis, tad jo šeimynai prakišom didžiąją dalį moliūgo pyrago (nors tiesa maniškiai pabiručiai jo po dvigubą porcija sukirto). Ketvirtą dieną pailsėjom, o šiandien, griebus jautį už ragų, aš moliūgą įveikiau. Tikiuosi jį įveiks ir mūsiškiai skrandžiai :) Taigi, pergalei vainikuot- moliūgų lazanija!

Teisybės dėlei reikia pasakyt, kad moliūgo truputėlis liko... bet ką tik panaršiau internete ir radau moliūginių ledų receptą. Tad rytoj bandysim gomuriui priminti apie artėjančią vasarą. Ir taip per šešias dienas būsim įveikę šitą didelį geltoną saldų kvapnų minkštą... moliūgėlį.
Oi, pamiršau pasakyt apie moliūgo sėklas. Jų gi iš šito dičkio irgi nemenkas dubenėlis priraškytas. Tad dar kokią savaitėlę gliaudysim ir sėkleles. Bet jos tai tikras skanumynas- sūnus tik ir prašo: "sėklytę sėklytę". Vakar nuo gliaudymo net panagės paskaudo. Žinoma, dalį šio gėrio atidėjau naujam derliui pasodint. Gi tuoj žemelę saulukė pašildys ir jau bersim sėklytes dirvon (oi kaip to laukia Mergytė Boružytė). Ir vėl bus moliūgų- nors vežimu vežk:)

ROŽYTĖS IŠ AUDINIO

Savo pirmaja rozyte padariau begurksnodama arbata Mamu klube. Taip, vietoj sokolado susukau miela linine gelele, kuri arbata paskanino tikrai labiau uz bet koki saldumyna. Taigi, tai tikrai paprasta, greita ir labai miela.

Roziu gaminimo variantu yra ne vienas, bandysiu nupasakot kelis.

Jums reiks bet kokio audinio juostos, kurios plotis mazdaug 10-20cm, ilgis apie 50 cm- viskas priklauso nuo to kokio dydzio rozes norite. Sia juosta perlankiate isilgai pusiau ir sudygsniuojate taip, kad siula sutempusios turetumete tokia neilga “garmoske”. Pradzia ir pabaiga pries dygsniuodamos truputi ilenkite I vidu, kad nesimatytu negraziu galu. O dabar tiesiog pradekite sukti rozyte- viduriuka stipriau, paskui vis atleisdamos, kaip ir rozes ziedlapiai centre susiglaude link krastu vis labiau prasiskeidzia. Dar galima pries sukant, tos juostos krastus tiesiog atlenkti- gaunasi tokie putlesni ziedlapiaiJ Sukant, nuo pat pradziu reiktu ir pradet siuti ties ziedkociu, kad nebeissivyniotu musu gelele. As daug sykiu pries susiudama, susuku ir ziuriu kaip graziau atrodo, o jau tada vel isvyniojus galutinai susiunu. Ir galiausiai karstais klijais priklijuojate sagtuka (buna pirkt siulu parduotuvese) savo sagei- rozei.

Kitas variantas irgi panasus. Tokio pat dydzio audinio juosta lenkiate pusiau ir masinine siule tvirtiai susiunate (Rosana sake, kad jei turetu siuvimo masina, tai tokias geles darytu ir darytuJ). Isverciate I geraja puse ir pasukate taip kad siule pasidarytu ne kraste, bet per viduri (tikiuosi suprantamai nupasakojauJ). Tada krastus ilenkiate I vidu ir dygsniuojate. Dygsniuoti reikia zigzagais- trikampiais. Sutempusios siula gauname vingiuota “garmoske”, kuria susukame I gelele. Kaip ir pirmajam variante, susiuname ties ziedkociu ir priklijuojame sagtuka.

Tokia roze galite pasipuosti suknele, plaukus (mano dukrai sis variantas itin patiko), kepure, rankine,tai gali buti uzuolaidu sasaga, interjero puosmena, is keletos skritingu dydziu rozeliu galite susiverti papuosala kaklui… tegu fantazija liejasi laisvai!

Aciu Jurgai uz pamokyma, Rosanai uz tai, kad ikvepe pradet daryt, Rutai uz gera pasnekesi, Ingai uz tai, kad pasake, jog grazu J