tiesiog apie moliūgus t.y. apie labai didelius moliūgus :)

Manoji šeimyna jau penkta diena valgo vieną moliūgą :) Buvo jis didelis, bet sandėliuke liko dar vienas. Ir dar daaaaug didesnis. Neįsivaizduoju kaip reiks ryžtis jį sudorot. Visų pirma teks vyro prašyt, kad jį pargabentų virtuvėn, nes aš pati jo nepanešu... (ir dar sako mūsų sklypelio žemė nederlinga :) )
Taigi apie tai, jog dorojam moliūgą ir taip bandom papildyt vitamino D stygių pavasarį :) Pirmą dieną buvo smagu, nes buvo tik pusrytinė moliūgo košė. Antrą dieną liūdniau- pusrytinė moliūgienė ir, kad maža nepasirodytų, pietums moliūgų sriuba. Trečią dieną, pas mus svečiavosi mano brolis, tad jo šeimynai prakišom didžiąją dalį moliūgo pyrago (nors tiesa maniškiai pabiručiai jo po dvigubą porcija sukirto). Ketvirtą dieną pailsėjom, o šiandien, griebus jautį už ragų, aš moliūgą įveikiau. Tikiuosi jį įveiks ir mūsiškiai skrandžiai :) Taigi, pergalei vainikuot- moliūgų lazanija!

Teisybės dėlei reikia pasakyt, kad moliūgo truputėlis liko... bet ką tik panaršiau internete ir radau moliūginių ledų receptą. Tad rytoj bandysim gomuriui priminti apie artėjančią vasarą. Ir taip per šešias dienas būsim įveikę šitą didelį geltoną saldų kvapnų minkštą... moliūgėlį.
Oi, pamiršau pasakyt apie moliūgo sėklas. Jų gi iš šito dičkio irgi nemenkas dubenėlis priraškytas. Tad dar kokią savaitėlę gliaudysim ir sėkleles. Bet jos tai tikras skanumynas- sūnus tik ir prašo: "sėklytę sėklytę". Vakar nuo gliaudymo net panagės paskaudo. Žinoma, dalį šio gėrio atidėjau naujam derliui pasodint. Gi tuoj žemelę saulukė pašildys ir jau bersim sėklytes dirvon (oi kaip to laukia Mergytė Boružytė). Ir vėl bus moliūgų- nors vežimu vežk:)

ROŽYTĖS IŠ AUDINIO

Savo pirmaja rozyte padariau begurksnodama arbata Mamu klube. Taip, vietoj sokolado susukau miela linine gelele, kuri arbata paskanino tikrai labiau uz bet koki saldumyna. Taigi, tai tikrai paprasta, greita ir labai miela.

Roziu gaminimo variantu yra ne vienas, bandysiu nupasakot kelis.

Jums reiks bet kokio audinio juostos, kurios plotis mazdaug 10-20cm, ilgis apie 50 cm- viskas priklauso nuo to kokio dydzio rozes norite. Sia juosta perlankiate isilgai pusiau ir sudygsniuojate taip, kad siula sutempusios turetumete tokia neilga “garmoske”. Pradzia ir pabaiga pries dygsniuodamos truputi ilenkite I vidu, kad nesimatytu negraziu galu. O dabar tiesiog pradekite sukti rozyte- viduriuka stipriau, paskui vis atleisdamos, kaip ir rozes ziedlapiai centre susiglaude link krastu vis labiau prasiskeidzia. Dar galima pries sukant, tos juostos krastus tiesiog atlenkti- gaunasi tokie putlesni ziedlapiaiJ Sukant, nuo pat pradziu reiktu ir pradet siuti ties ziedkociu, kad nebeissivyniotu musu gelele. As daug sykiu pries susiudama, susuku ir ziuriu kaip graziau atrodo, o jau tada vel isvyniojus galutinai susiunu. Ir galiausiai karstais klijais priklijuojate sagtuka (buna pirkt siulu parduotuvese) savo sagei- rozei.

Kitas variantas irgi panasus. Tokio pat dydzio audinio juosta lenkiate pusiau ir masinine siule tvirtiai susiunate (Rosana sake, kad jei turetu siuvimo masina, tai tokias geles darytu ir darytuJ). Isverciate I geraja puse ir pasukate taip kad siule pasidarytu ne kraste, bet per viduri (tikiuosi suprantamai nupasakojauJ). Tada krastus ilenkiate I vidu ir dygsniuojate. Dygsniuoti reikia zigzagais- trikampiais. Sutempusios siula gauname vingiuota “garmoske”, kuria susukame I gelele. Kaip ir pirmajam variante, susiuname ties ziedkociu ir priklijuojame sagtuka.

Tokia roze galite pasipuosti suknele, plaukus (mano dukrai sis variantas itin patiko), kepure, rankine,tai gali buti uzuolaidu sasaga, interjero puosmena, is keletos skritingu dydziu rozeliu galite susiverti papuosala kaklui… tegu fantazija liejasi laisvai!

Aciu Jurgai uz pamokyma, Rosanai uz tai, kad ikvepe pradet daryt, Rutai uz gera pasnekesi, Ingai uz tai, kad pasake, jog grazu J